Nusidėvėjimas ir vertinimas būsto ir turto draudime – DUK

Tai turto vertės sumažėjimas dėl amžiaus, nusidėvėjimo požymių ar moralinio pasenimo. Išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek realiai vertas daiktas įvykio dieną.

Taip, jei polisas nenumato atkuriamosios vertės apsaugos. Standartiniu atveju taikomas nusidėvėjimas, o išmoka gali būti mažesnė nei pirkimo kaina.

Vertinama jų medžiaga, įrengimo metai, būklė. Pvz., laminato grindys po 10 metų gali būti įvertintos su 50–70 % nusidėvėjimu.

Ne visada. Svarbu ne tik amžius, bet ir būklė bei renovacijos faktas. Tvarkingai prižiūrėtas būstas gali turėti mažesnį nusidėvėjimo koeficientą.

Nustatoma pagal atkuriamąją vertę – kiek kainuotų atstatyti tą patį turtą naujai. Tai skiriasi nuo rinkos kainos, nes nevertinamas sklypas ar vieta.

Taip, pasirinkus draudimą atkuriamąja verte arba „visų rizikų“ apsaugą. Tokiu atveju išmoka siekia pilną remonto ar pakeitimo kainą.

Remiantis inventoriaus sąrašu: baldų, technikos, asmeninių daiktų verte. Patartina pateikti įsigijimo kvitus ar bent nuotraukas.

Ne visada, bet vertinimas padeda tiksliai nustatyti draudimo sumą ir išvengti nepakankamo draudimo, kuris mažina galimas išmokas.

Taikomas proporcinio atlyginimo principas – išmoka apskaičiuojama pagal tą patį santykį, kokiu draudimo suma neatitinka realios vertės.

Taip, jei manote, kad žala įvertinta netiksliai, galite pateikti nepriklausomo eksperto ataskaitą arba inicijuoti papildomą vertinimą.

Norėdami pasitikrinti, ar jūsų būsto vertė atitinka realią draudimo sumą, įvertinkite, kiek kainuotų jį atstatyti tokios pačios būklės – tai vadinama atkūrimo verte. Pasinaudokite draudimo skaičiuoklėmis, pasitarkite su vertintoju arba draudimo bendrove. Taip pat svarbu įvertinti, ar draudimo suma apima visus statinius, inžinerines sistemas ir vidaus apdailą. Rekomenduojama rinktis indeksuojamą sumą, kuri kasmet prisitaiko prie statybų kainų pokyčių ir padeda išvengti nepakankamo apsidraudimo.