• Nepagrįstas kaltės už eismo įvykio sukėlimą prisiėmimas. Eismo įvykis sukelia daug neigiamų emocijų ir dažnai „labiau patyrę“, agresyvesni eismo įvykio dalyviai ima tvirtinti, kad būtent Jūs sukėlėte eismo įvykį ir ragina prisiimti atsakomybę. Patartina situaciją įvertinti kiek įmanoma objektyviau, įjungiant šaltą protą. Jei kitas dalyvis elgiasi labai agresyviai, verčia prisiimti kaltę, nors pats yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą – išsikvieskite policiją.
  • Per didelis pasitikėjimas kitu eismo įvykio dalyviu.  „Aš prisiimu kaltę, patraukim automobilius į šoną, kad nesusidarytų kamštis“, paklusus tokiam siūlymui, kaltininkas pasikeičia kardinaliai ir ima kaltinti jus sukėlus eismo įvykį. Patartina judinti automobilius tada, kuomet įvykio deklaracija yra užpildyta ir/ar kokiu nors kitu būdu yra tinkamai užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, automobilių padėtys ir pan.
  • Nepakankamas atidumas pildant eismo įvykio deklaraciją. Reikia nepatingėti užfiksuoti kiek įmanoma daugiau informacijos, pvz. nurodyti ne tik gatvę, bet ir artimiausio namo numerį, liudytojų kontaktus, nubraižyti kiek įmanoma tikslesnę eismo įvykio schemą, pažymėti transporto priemonių judėjimo kryptis, matomus kelio ženklus, kelio ženklinimą.
  • Neteisingas atsakomybės patvirtinimas eismo įvykio deklaracijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio kaltininkas deklaracijoje turi pasirašyti 2 kartus, 14 ir 15 deklaracijos laukeliuose (14 pripažįstu kaltę, 15 sutinku su užfiksuotomis aplinkybėmis/faktais).
  • Bandymas „susitarti vietoje“. Nepatartina sutikti su kaltininko pasiūlymu „susitarti vietoje“. Labai dažnais atvejais žmonės apsigauna ir susigundo kaltininko pasiūlyta pinigų suma, tačiau nuvykus į remonto įmonę paaiškėja, kad žala būna ženkliai didesnė nei pasiūlyta pinigų suma.