Kas keičiasi, kai nelieka lengvatų papildomam sveikatos draudimui?
Pastaruoju metu Lietuvoje diskutuojama apie reikšmingus pokyčius sveikatos draudimo srityje – papildomas sveikatos draudimas netektų anksčiau taikytų mokestinių lengvatų. Šis sprendimas paliestų tiek darbdavius, tiek darbuotojus, kurie iki šiol naudojosi galimybe apdrausti save ar kolektyvą, turėdami finansinę naudą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra šios lengvatos, ką jų panaikinimas reikštų praktikoje ir kokia papildomo sveikatos draudimo nauda išlieka nepaisant teisinio pasikeitimo.
Iki šiol Lietuvoje darbdaviai galėjo įtraukti papildomo sveikatos draudimo išlaidas į leidžiamus atskaitymus, jeigu jos per metus neviršydavo 25% darbuotojo priskaičiuoto atlyginimo. Tai reiškė, kad šios išlaidos buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais. Dėl to papildomas sveikatos draudimas tapo patraukliu motyvaciniu įrankiu – darbuotojai gaudavo realią naudą, o darbdaviai – mažesnę mokestinę naštą.
Tačiau su paskelbtu sprendimu atsisakyti šių mokestinių lengvatų, situacija keičiasi. Nuo šiol darbdavio mokamos įmokos už papildomą sveikatos draudimą būtų priskiriamos prie darbuotojo pajamų natūra, todėl tektų mokėti gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. Dėl to darbdaviams šis sprendimas gali tapti brangesniu, o darbuotojai nebegaus naudos be papildomų mokesčių. Tai kelia klausimų dėl tokios naudos formos efektyvumo bei tęstinumo.
Visgi nepaisant mokestinių pokyčių, papildomas sveikatos draudimas išlieka aktualus bei svarbus. Draudimas leidžia gauti greitesnes ir kokybiškesnes sveikatos paslaugas privačiose klinikose, sumažina laukimo laiką bei suteikia platesnį paslaugų spektrą nei valstybinis sveikatos draudimas. Į šias paslaugas dažnai įtraukiami ne tik gydytojų specialistų konsultacijos, bet ir tyrimai, reabilitacija, sveikatinimo procedūros. Be to, tai viena iš nedaugelio motyvacinių priemonių, tiesiogiai susijusių su darbuotojo sveikata ir gerove.
Darbdaviams rekomenduojama peržiūrėti darbuotojų motyvacinį paketą ir įvertinti galimybes tęsti papildomo sveikatos draudimo teikimą net ir praradus mokestines lengvatas. Viena iš alternatyvų – įtraukti darbuotojus į draudimo išlaidų finansavimą dalimis arba siūlyti pasirinkimą tarp įvairių motyvacinių priemonių. Svarbu aiškiai komunikuoti naudą, kurią suteikia papildomas sveikatos draudimas: sveikatos priežiūra tampa labiau prieinama, didėja darbuotojų lojalumas bei mažėja nedarbingumo dienų skaičius.
Mokestinės lengvatos naikinimas – reikšmingas pokytis, tačiau papildomas sveikatos draudimas išlieka vertinga investicija į darbuotojų sveikatą ir saugumą. Svarbiausia – tinkamai informuoti kolektyvą apie pokyčius ir išlaikyti lankstumą renkantis sprendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje išlaikytų darbuotojų motyvaciją bei pasitenkinimą.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie pakeitimai kol kas yra tik pasiūlymo stadijoje ir dar nepatvirtinti. Jei Seimas pritars, jie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
