Kiek sumokės draudimas po eismo įvykio?

Užtenka atsiversti bet kurią Lietuvos vairuotojų ar draudimo grupę socialiniuose tinkluose, ir klausimas kartojasi beveik kasdien. Įvyko avarija, žmogus nekaltas, o dabar nežino, ko tikėtis. Kiek sumokės draudimas? Ar pakaks remontui? Kodėl kaimynui išmokėjo mažiau, nei kainavo detalės? Atsakymas nėra vienas skaičius. Jis priklauso nuo kelių dalykų, kuriuos verta suprasti dar prieš tai, kai jų prireikia.

Pirmas klausimas – kieno draudimas moka?

Po eismo įvykio pirmiausia svarbu, kas pripažįstamas kaltu. Nuo to priklauso, iš kur keliauja pinigai.

Jei kaltas kitas vairuotojas, jūsų žalą atlygina jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tai draudimas, kurį Lietuvoje privalo turėti kiekvienas eksploatuojamas automobilis. Jis dengia žalą, padarytą kitiems, todėl nukentėjusysis pretenzijas teikia kaltininko draudikui.

Jei kalti esate jūs pats arba kaltininkas nežinomas, pavyzdžiui, kas nors kliudė automobilį stovėjimo aikštelėje ir pabėgo, privalomasis draudimas jūsų automobilio neremontuos. Tokiu atveju gelbsti tik savanoriškas KASKO. Būtent todėl žmonės, turintys tik privalomąjį draudimą, po savo kaltės sukelto įvykio dažnai lieka be kompensacijos ir nustemba, kad draudimas jiems nieko nemoka.

Kaip apskaičiuojama žalos suma

Čia prasideda dalis, kuri sukelia daugiausiai nesusipratimų. Žmonės tikisi, kad draudimas padengs pilną naujų detalių ir remonto kainą. Praktikoje skaičiavimas sudėtingesnis.

Draudikas vertina realią žalą, atsižvelgdamas į automobilio būklę prieš įvykį. Jei sudaužytai detalei jau buvo dešimt metų, ji nebuvo verta tiek, kiek kainuoja nauja. Taikomas nusidėvėjimas, tai yra dalies vertės sumažinimas dėl amžiaus ir susidėvėjimo. Kuo senesnis automobilis, tuo didesnis nusidėvėjimas ir tuo labiau išmoka gali skirtis nuo remonto sąskaitos.

Svarbu ir tai, pagal ką skaičiuojama. Vieni atvejai vertinami pagal remonto sąmatą servise, kiti pagal vidutines rinkos kainas. Originalios ir neoriginalios detalės kainuoja skirtingai, o tai irgi keičia galutinę sumą. Dėl šių priežasčių dvi panašios avarijos gali baigtis skirtingomis išmokomis.

Kada automobilis pripažįstamas sunaikintu?

Kartais remontas ekonomiškai nebeapsimoka. Jei jo kaina priartėja prie paties automobilio vertės ar ją viršija, draudikas automobilį pripažįsta sunaikintu, arba, kaip sakoma, nurašo.

Tokiu atveju mokama ne remonto suma, o automobilio rinkos vertė prieš įvykį, atėmus likutinę vertę to, kas iš jo liko. Būtent šis principas dažnai nuvilia. Žmogus tikisi gauti tiek, kad galėtų nusipirkti panašų automobilį, bet rinkos vertė gali būti mažesnė, nei atrodo savininkui, ypač jei automobilis buvo puikiai prižiūrimas. Emocinė vertė ir rinkos vertė retai sutampa.

Kodėl gauta suma dažnai mažesnė, nei tikėtasi

Susumavus viską, susidaro keli veiksniai, dėl kurių išmoka nustebina.

• Nusidėvėjimas – senesnės detalės vertinamos pigiau nei naujos, todėl skirtumą dažnai tenka pridėti iš savo kišenės.
• Išskaita – KASKO atveju dalis žalos, sutarta iš anksto, visada lieka jūsų atsakomybei. Kuo didesnę išskaitą pasirinkote, tuo mažesnė buvo įmoka, bet tuo daugiau sumokate patys įvykus žalai.
• Draudimo sumos ribos – kiekviena sutartis turi maksimalias ribas, iki kurių atlyginama žala.
• Nedeklaruoti pakeitimai – jei automobilyje buvo neoriginalios detalės ar pagerinimai, apie kuriuos draudikas nežinojo, jie gali būti neįtraukti į vertinimą.

Šie dalykai nėra draudiko gudrybė. Jie surašyti sutartyje. Problema ta, kad daugelis vairuotojų sutarties sąlygas perskaito tik tada, kai jau įvyko žala, o tuomet keisti ką nors būna vėlu.

Per kiek laiko sumokama?

Antras pagal populiarumą klausimas grupėse yra laikas. Žmonės nori žinoti, kada pinigai pasieks sąskaitą.

Draudikas žalą privalo išmokėti per teisės aktuose nustatytą terminą po to, kai gauna visus reikalingus dokumentus. Praktikoje procesas užtrunka tiek, kiek reikia žalai įvertinti. Jei viskas aišku, o dokumentai pateikti laiku, išmoka gaunama per kelias savaites. Jei atvejis sudėtingas, pavyzdžiui, ginčijamasi dėl kaltės ar reikia papildomo tyrimo, procesas natūraliai ilgėja.

Dažniausia užsitęsimo priežastis yra ne draudikas, o trūkstami dokumentai. Nepateikta deklaracija, neaiškios nuotraukos, laukiama policijos pažymos. Kuo tvarkingiau surenkate viską iš karto, tuo greičiau sukasi visas procesas.

Ar galiu pasiimti pinigus ir nesiremontuoti

Šis klausimas grupėse kelia daugiausiai ginčų. Atsakymas priklauso nuo sutarties ir draudimo tipo.

Nemažai atvejų leidžia gauti piniginę išmoką pagal apskaičiuotą žalą, o ką su ja daryti, sprendžiate patys. Kai kurie žmonės pasirenka susiremontuoti pigiau arba pažįstamo servise ir dalį sumos pasilikti. Tačiau čia yra niuansas. Jei nusprendžiate nesiremontuoti, o vėliau ta pati vieta nukenčia dar kartą, antrą kartą už tą patį pažeidimą kompensacijos tikėtis nereikėtų. Draudikas mato žalų istoriją.

Naudinga suprasti ir skirtumą tarp išmokos su pridėtinės vertės mokesčiu ir be jo. Fiziniams asmenims dažniausiai atlyginama suma su PVM, o įmonėms, kurios šį mokestį susigrąžina, gali būti skaičiuojama be jo. Tai vienas iš dažnų nesusipratimų šaltinių, kai lyginamos dviejų žmonių gautos sumos.

Ką daryti, jei nesutinkate su suma

Draudiko apskaičiuota suma nėra galutinis nuosprendis, su kuriuo privalote sutikti tylėdami.

Pirmas žingsnis yra paprašyti detalaus žalos apskaičiavimo. Turite teisę matyti, kaip gautas skaičius, kokios detalės ir įkainiai naudoti. Jei manote, kad vertinimas neteisingas, galite užsakyti nepriklausomą turto vertintojo ar kito serviso sąmatą ir pateikti ją draudikui kaip argumentą.

Jei susitarti nepavyksta, ginčą tarp vartotojo ir draudiko Lietuvoje nagrinėja Lietuvos bankas. Tai nemokama procedūra, prieinama kiekvienam vartotojui, ir daugeliu atvejų ji išsprendžia nesutarimą be teismo. Vien žinojimas, kad tokia galimybė egzistuoja, dažnai padeda kalbėtis su draudiku dalykiškiau.

Kaip padidinti tikimybę gauti teisingą išmoką

Nemaža dalis mažesnių išmokų kyla ne dėl draudiko piktos valios, o dėl to, kad nukentėjusysis pats nesurinko pakankamai įrodymų.

Įvykio vietoje nufotografuokite viską. Abu automobilius, pažeidimus iš arti ir iš toli, valstybinius numerius, bendrą situaciją kelyje. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją tiksliai, be skubėjimo. Jei yra liudininkų, pasižymėkite jų kontaktus. Kuo daugiau aiškių įrodymų, tuo mažiau vietos ginčams dėl to, kas ir kaip nutiko.

Taip pat verta neskubėti remontuoti automobilio, kol draudikas neapžiūrėjo žalos. Prieš tai atliktas remontas gali apsunkinti vertinimą ir sumažinti išmoką. Ir svarbiausia, dar renkantis automobilio draudimą, atkreipkite dėmesį ne tik į kainą, bet ir į išskaitą bei draudžiamųjų įvykių sąrašą. Būtent šie punktai lemia, kiek realiai gausite tą dieną, kai to prireiks.

Ko iš tikrųjų verta tikėtis

Trumpas atsakymas į grupių klausimą skamba taip. Iš privalomojo draudimo galite tikėtis, kad kaltininko draudikas atlygins jūsų realią žalą, įvertintą su nusidėvėjimu. Iš KASKO galite tikėtis savo automobilio remonto ar rinkos vertės, atėmus išskaitą. Nė vienu atveju tai nebūna neribotas naujų detalių srautas.

Draudimas nėra būdas užsidirbti ar pasigerinti automobilio būklę po avarijos. Tai būdas grįžti maždaug ten, kur buvote prieš įvykį. Kai suprantate šį principą ir žinote savo sutarties sąlygas, staigmenų lieka gerokai mažiau. O jei kyla abejonių dėl to, ką pasirašote, geriau jas išsklaidyti tada, kai viskas ramu, o ne stovint prie sudaužyto automobilio.